Viename iš 13-kos fakultetų

MČTAU Socialinės psichologijos fakultetui, iki 2011-ųjų buvusiam Žmogaus dvasinio tobulėjimo fakultetui, nuo 2018-ųjų rudens vadovauja jau trečias dekanas – Gediminas Dalinkevičius, pakeitęs ilgametė dekanę, šviesios atminties Olgą Didžiokienę ir trumpai dekano kėdėje užsibuvusį Romualdą Grigą. Su naujuoju dekanu, buvusiu LR Seimo nariu, smuikininku, kalbamės apie šio fakulteto šiandienos veiklą ir ateities planus.

Gerb. dekane, su Trečiojo amžiaus universitetų veikla Lietuvoje susipažinote dar 2017 metais, keliaudamas su savo smuiko koncertais per TAU vadovų regioninius seminarus, kuriuose jie mokėsi stiprinti savo vadybinius gebėjimus ir glaudžiau bendradarbiauti su vietos savivalda. Kokį įspūdį Jums paliko Trečiojo amžiaus universitetai, jų veikla, žmonės, kurie tą veiklą organizuoja?

Įspūdis buvo kiek netikėtas, nes mano patirtis kupina susitikimų su bendraamžiais, kurie tik skundžiasi ir reikalauja, o štai čia verda veikla ir karaliauja optimizmas. Nuostabu! O visa tai kuria ir Trečiojo amžiaus universitetų vadovai, ir klausytojai. Man tai – gražiausias atradimas.

Ar tos pažinties su Trečiojo amžiaus universitetais pakako, kad 2018-ųjų rudenį sutikote imtis vadovauti Socialinės psichologijos fakultetui, kurio vadovai pastaraisiais metais keitėsi, nors klausytojų, besidominčių šia sritimi, netrūko?

Mano apsisprendimą ir sutikimą išprovokavo be galo žavi ir veikli dama – MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Jai atsakyti neigiamai tiesiog neįmanoma! Laikau didele laime bendrauti su rektore ir visa MČTAU bendruomene.

Nuo mokslo metų pradžios įvyko dar tik keli fakulteto užsiėmimai, bet turbūt jau susipažinote su klausytojais. Kokį įspūdį Jums paliko klausytojai, kuo jie domisi, ką norėtų išgirsti paskaitose?

Man džiugu matyti žmones, kurie smalsūs, mąslūs. Suprantu, kad juos, kaip ir mane, domina mus supantis pasaulis, įvykiai ir noras visa tai vertinti. Štai tokių žinių, kurios padėtų minčiai bei suvokimui,ir reikia universiteto klausytojams.

Kokių žinių ketinate suteikti fakulteto klausytojams? Kokia Jūsų tolesnės fakulteto veikos vizija? Juk vyresniems žmonėms reikia kitokių psichologinių žinių negu studentams ar darbingo amžiaus žmonėms?

Mėgindamas atrasti pažinimo keliui reikalingus lektorius, kreipiuosi į pažįstamus asmenis, sugebėjusius puoselėti savo asmenybę. Šio amžiaus žmogui nereikia tuštoko teorinio postringavimo. Jis mokytis ateina su susiformavusiu mentalitetu, kuris apsprendžia ir pasaulėjautą, ir pasaulėžiūrą. Galvoju, kad įdomiausia – atrasti nauja, kas papildytų turimą savo pasaulį ir leistų diskutuoti bet kokioje situacijoje.

Ar apsiribosite tik paskaitomis, ar ketinate įdiegti ir kitokių mokymo formų?

Į šį klausimą atsakys ateitis...

Jūs žinomas politikas, buvęs Seimo narys, turite daug ryšių ir pažinčių su įtakingais politikos, visuomenės veikėjais, mokslo žmonėmis. Turbūt galėsite pakviesti įdomių lektorių, kuriuos prisikviesti visuomeniniais pagrindais darosi vis sunkiau. Į kokias duris belsitės, ką ketinate pakviesti skaityti paskaitų fakulteto klausytojams? Kas jau suspėjo pasisvečiuoti fakultete?

Regis, jau atsakiau, ką norėtųsi kviesti. Pirmąjį pusmetį fakultete svečiavosi LR Seimo nariai D. Šakalienė, A. Navickas, daktaras ir vienas universiteto steigėjų V. Alekna, psichologė ir sociologė Ž. Simonaitienė, teisininkas V. Muliuolis.

Neseniai Jūs pasiūlėte labai gražią ir prasmingą MČTAU veiklos viešinimo, pristatymo platesniam visuomenės ratui iniciatyvą – rengti muzikines popietes, parodas ir kitus renginius Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kurios sakralinėje erdvėje kunigas Algirdas Toliatas ėmėsi burti miesto bendruomenę ir rengti įvairius projektus. Kaip Jūs pats ketinate prisidėti prie šios gražios bendruomeniškumo ugdymo tradicijos? Kokių muzikinių naujovių ar kitokių tradicijų ketinate pasiūlyti fakulteto ir MČTAU veiklai?

Praskleidęs universiteto bendruomenės gyvenimo užuolaidą, išvydau daug gyvos veiklos ir siekių. Tad nors kiek prisidėti asmeniškai labai džiugu. Dėl naujovių – aš gana konservatyvus. Žvelgdamas į šiandienos žmogų, matau jį labai pakitusį, sudirgusį, skubantį net betikslį pasilinksminimą priimti kaip gėrį. Siūlau mokėti sustoti ir apsidairyti. Žmonija yra sukūrusi tiek grožio, jo paieškos ir atradimai atneša ir gyvenimo vertybes.

Dėkoju už pokalbį. Sėkmės Jums naujame veiklos bare, padedant MČTAU klausytojams geriau suprasti save, pasaulį ir save pasaulyje.

Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė