Išeinančius Atkurtos Lietuvos 100-mečio metus vainikavo projekto „Signatarai, skelbiant, įtvirtinant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę“ baigiamasis užsiėmimas. Gruodžio 11 d. Kultūros, Istorijos, kitų fakultetų klausytojai Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencijų salėje susirinko aptarti projekto rezultatų, pasidžiaugti naujai įgytomis, solidžiomis žiniomis apie signatarus, jų gyvenimą, jų indėlį kuriant Lietuvos valstybę.
Šis kovo mėnesį startavęs projektas pratęsė 2016 metais vykdytas signatarų palikimo studijas.
Paskaitas apie Lietuvai nusipelniusias asmenybes, apie jų veiklą sudėtingu istoriniu laikotarpiu skaitė žinomi istorikai: Vygandas Vareikis, Algimantas Kasparavičius, Mindaugas Tamošaitis, Darius Juodis, Norbertas Černiauskas, Algirdas Jakubčionis ir kiti.
Baigiamajame užsiėmime projekto koordinatoriaus Algimanto Petrausko ekrane rodomos ir jo komentuojamos skaidrės priminė 2016 m. ir 2018 m. projekto dalyvių keliones po signatarų gimtines, jų palaidojimo ir atminimo įamžinimo vietas, jų veiklą menančias ekspozicijas muziejuose. 2018-ųjų gegužės pabaigoje aplankytos Vakarų Lietuvos vietovės, susijusios su signatarų K. S. Šaulio, Jurgio Šaulio atminimu, Jono Vailokaičio kapas Paštuvoje. Šiaurinėje Sūduvoje keliauta po vietoves, susijusias su Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus gyvenimu, aplankyti signatarų Prano Dovydaičio, Saliamono Banaičio, Jono Vailokaičio gimtieji Vaitiekupių, Runkų, Pikžirnių kaimai, o Skausmo kalnelis netoli Veiverių priminė jaunų Lietuvos patriotų pasiaukojimą. Vasarą keliauta ir po Aukštaitiją, aplankant Stepono Kairio, Vlado Mirono, Antano Smetonos, Jono Vileišio, Alfonso Petrulio, Jokūbo Šerno gimtines ir kapus, pagerbti paminklai, monumentai žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę. Kelionių maršrutai nuvedė Lietuvos bajorų – Vasario 16-osios Akto signatarų keliais: Žemaitijoje aplankytos signatarų Mykolo Biržiškos, Jono Smilgevičiaus, Stanislovo Narutavičiaus gimtinės ir kitos su jų atminimu susijusios vietos. Aplankyti signatarų kapai Rasų kapinėse, pro autobuso langą apžvelgtos su signatarų atminimu susijusios Vilniaus vietovės. Pačių klausytojų nuotraukose įamžintos jaudinančios, patriotiškumo dvasia persmelktos akimirkos iš atmintinų vietų pagerbimo, užrišant ant paminklų ar kitų atminimo simbolių tautines juosteles, uždegant žvakutę, sugiedant himną.
Malonius prisiminimus paliko projekto dalyviams koncertavęs MČTAU Meninės saviraiškos fakulteto vokalinis ansamblis „Ave musica“, vadovaujamas prof. Ritos Bieliauskienės. Kitas šio fakulteto kolektyvas – „Romantikai“, vadovaujamas dekanės Izabelės Bražiūnienės, paruošė partizanų ir tremtinių dainas. Meninę programą pristatė ir projekto partneris – Vilniaus m. baltarusių klubas „Siabryna“.
Projekto vadovė dr. Vida Kniūraitė apibendrino projekto dalyvių užpildytas anketas, kuriose jie išreiškė savo nuomonę apie lektorius ir jų skaitytas paskaitas, apie labiausiai patikusias išvykas, apie signatarų asmenybes, jų įsimintiniausias biografijas ir jų Lietuvos labui nuveiktus darbus. Dauguma apklaustųjų teigė savo anūkams ir proanūkiams dažniausiai pasakojantys apie tautos patriarchą Joną Basanavičių. Klausytojų nuomonės apie A. Smetonos palaikų perlaidojimą Lietuvoje pasidalijo į dvi stovyklas: vieni manė, kad jau laikas tuo pradėti rūpintis, kiti teigė, kad būtina atsižvelgti į artimųjų norus. Įdomių pasiūlymų projekto dalyviai pateikė dėl signatarų atminimo įamžinimo: sukurti istorinį meninį filmą apie signatarus, išleisti leidinį, kuriame būtų bent minimali informacija apie visus signatarus, sukurti literatūrinių kūrinių, dramų, daugiau dėmesio skirti signatarų palikimo įamžinimui jų gimtinėse, įamžinti signatarų atminimą skulptūromis ar atminimo sienele prie Signatarų namų, Reformatų skvere, siekti aktyvesnio istorikų ir menininkų įsitraukimo į signatarų atminties įamžinimą.
Pasiūlymų būta įdomių – gaila, kad jų neišgirdo tie, kas turėtų labiausiai rūpintis signatarų atminimo išsaugojimu. Į renginį nepavyko prisikviesti nei dabartinių, nei buvusių Kultūros paveldo departamento vadovų, o Vasario 16-sios klubo prezidentas tiesiog supainiojo renginio datas ir į susitikimą su projekto dalyviais neatvyko.
„Mūsų kartai istorinės žinios labai reikalingos, jos padeda permąstyti, naujai įvertinti tuos įvykius, kurių liudininkai buvo mūsų tėvai ir mes patys. Ir nesvarbu, kiek ir kokių paminklų pastatysime, svarbiausia, kad signatarų atminimas eitų iš kartos į kartą, kad įsišaknytų jaunų žmonių atmintyje. Tai geriausias signatarų palikimo įamžinimas“, – kalbėjo MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė, įteikdama padėkos raštus projekto organizatoriams dr. Vidai Kniūraitei ir Algimantui Petrauskui bei atminimo dovanėles srautų seniūnams, aktyviausiems klausytojams, išvykų akimirkas įamžinusiems fotografams, meninės programos organizatoriams.
Projekte dalyvavo 110 MČTAU klausytojų. Projekto rėmėjai – Lazerinės kosmetinės odontologijos klinika „Pilėnė“, Lietuvos nacionalinis muziejus.
Plačiau apie projektą skaitykite:
2018-03-22 Ko dar nežinome apie Signatarus
2018-06-06 Tautos didvyrių keliais
2018-06-27 Į Šiaurės Sūduvą
2018-09-11 Vasario 16-tos Signatarų keliais Aukštaitijoje
2018-09-26 Tęsiamos signatarų palikimo studijos
2018-09-28 Lietuvos bajorų – Vasario 16-osios Akto signatarų keliais
Jadvyga Miniotaitė
Alberto Bakučio nuotr.
