Istorijos, Kultūros, kitų fakultetų klausytojai, dalyvaujantys kovo mėnesį prasidėjusiame projekte „Signatarai skelbiant, įtvirtinant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę“, per vasarą aplankę daugelio Signatarų gimtines ar jų kapus, vėl susirinko Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencijų salėje toliau tęsti savo užsiėmimų. Pirmoji rudens sesijos paskaita buvo skirta aptarti vienam skaudžiausių, iki šiol prieštaringai vertinamų Lietuvos istorinių laikotarpių – pokario partizaninio pasipriešinimo kovoms. Paskaitą skaitė Darius Juodis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas. Partizaninio pasipriešinimo laikotarpį lektorius apžvelgė analizuodamas ir lygindamas dvi iškilias partizaninio pasipriešinimo asmenybes: tai Jonas Žemaitis, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, kovojančios Lietuvos Prezidentas ir Adolfas Ramanauskas–Vanagas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas. D. Juodis, pasitelkdamas rezistencijos tyrimų duomenimis, apžvelgė abiejų skirtingų asmenybių – karininko ir pedagogo biografijas, įsitraukimo į pasipriešinimo judėjimą aplinkybes, jų asmeninį indėlį telkiant laisvės kovos dalyvius, jų abiejų tragiškus likimus.
Malonų siurprizą projekto dalyviams pateikė Meninės saviraiškos fakulteto kolektyvas „Romantikai“, specialiai šiam užsiėmimui parengę ir atlikę žinomas ir mažiau girdėtas, jautrias ir lyriškas partizanų dainas. Abejingų nepaliko Meninės saviraiškos fakulteto dekanės ir „Romantikų“ vadovės Izabelės Janinos Bražiūnienės jausmingai atlikta daina „Rudens naktis sustojo (J. Degutytės žodž.), kuri po LRT daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai/Partizanai“ tapo ne tik vyresniosios kartos, bet ir jaunimo hitu. Daina „Partizanų būrys“ buvo skirta A. Ramanausko–Vanago atminimui, o daina „Mėnulis tikras tėvas jo“ pagerbtas partizano Juozo Lukšos–Daumanto atminimas. Pritariant projekto dalyviams nuskambėjo ir kitos – ilgesio, vilties, meilės tėviškei, kovos ryžto ir tikėjimo pergale persmelktos partizanų dainos „Vienlangėj grytelėj“, „Laukus, miškus ir pievas“, „Stoviu aš parimus“ „Su gandrais“. Partizanų dainos – sudėtingų, prieštaringų istorinių laikų atgarsis, išsaugotas tautos atmintyje, kiekvieno iš mūsų širdyje.
Projekto dalyviams jau koncertavo Meninės saviraiškos fakulteto vokalinis ansamblis „Ave musica“, vadovaujamas prof. Ritos Bieliauskienės. Meninę programą dar pristatys projekto partneris – Vilniaus m. baltarusių klubas „Siabryna“.
Projekto dalyviai jau išklausė daug įdomių paskaitų: „Patriotas ir pilietis tarpukario Lietuvoje“, „Bajorų įtaka Nepriklausomybės paskelbimui ir įtvirtinimui“, „Didžiosios ir Mažosios Lietuvų susijungimo idėjos ir kliūtys“, „Nuo valstybingumo idėjos iki valstybės raidos vizijos“ ir kt. Projekte dar numatytos paskaitos: „Tautinių mažumų įtaka Lietuvos valstybės formavimuisi“, „1940 m. birželio 15 d. posėdžio moralinis vertinimas“. Paskaitas skaito žinomi istorikai: Vygandas Vareikis, Algimantas Kasparavičius, Mindaugas Tamošaitis, Darius Juodis, Algirdas Jakubčionis ir kiti.
Per vasarą projekto dalyviai aplankė signatarų J. Vailokaičio, J. Dovydaičio, S. Banaičio, K. Griniaus, S. Kairio, V. Mirono, A. Smetonos, J. Vileišio, kitų signatarų gimtąsias ir palaidojimo vietas Vakarų Lietuvoje, Sūduvoje, Aukštaitijoje, lankėsi vietovėse, susijusiose su jų veikla, apžiūrėjo ekspozicijas ir muziejus, atspindinčius signatarų veiklą. Dar bus aplankytos M. Biržiškos, J. Smilgevičiaus, S. Narutavičiaus gimtinės Žemaitijoje, Rasų kapinės.
Projekte dalyvauja 110 MČTAU klausytojų. Baigiant projektą, gruodžio 11 d. vyks disputas, dalyvaujant Vasario 16-osios Akto signatarų giminių klubo nariams, kurio metu bus aptartos Signatarų atminties įamžinimo problemos.
Jadvyga Miniotaitė
Autorės nuotr.
