Iš Lietuvos 100-mečiui skirto ciklo „Žmonės ir darbai, kuriais didžiuojamės“
Sausio 9 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) galerijoje „Verdenė“ atidaryta Tautodailės fakulteto rankdarbių paroda, skirta Lietuvos 100-mečio jubiliejui. Apsilankę parodos atidaryme, paprašėme Tautodailės fakulteto dekanės Irenos Jonkuvienės plačiau papasakoti apie parodos eksponatus, jų kūrimo techniką, apie rankdarbių autorius. Dekanė pasidalijo mintimis ir apie ateities kūrybinius sumanymus.
Dekane, kaip gimė sumanymas taip vaizdingai, kūrybiškai pavadinti tautodailininkų parodą – „Minties ir spalvų dialogas“?
Man visada svarbu, kaip bus pavadintas renginys, nes vien iš pavadinimo galima daug ką suprasti. Mes fakultete apie viską kalbamės, diskutuojame, taip ir gimsta idėja. Kiek girdėjau, šis pavadinimas visiems patiko. Čia gi iš meno filosofijos, kaip iš švento rašto: juk pirma gimė mintis, po to žodis ir vėliausiai – darbas. Mintis harmoningai sudėsto spalvas, o toliau kūrėjas protu ir širdimi veda tą kūrybos dialogą.
Kokie tautodailės darbai skirti valstybės 100-mečio jubiliejui, kas jų autoriai?
Parodoje aktyviai dalyvavo visi fakulteto klausytojai, jie pateikė daug įvairiomis technologijomis atliktų darbų. Eksponuojama daug puikių papuošalų, riešinių. Šį meną įvaldžiusios Bronislava Palevičienė, Kristina Lyndienė, Vida Vaišvilienė ir kitos moterys. Marijos Misiūnienės skiautiniai atlikti kruopščiai, jos pačios sukurta nauja technologija, harmoningai suderintos spalvos, tarsi iš jos gaminių ir kilo parodos pavadinimas ,,Minties ir spalvų dialogas“.
Lietuvos šimtmečio garbei skirti Zitos Šaltmerienės skiautiniai ,,Vėtrų blaškomi išlikome“, ,,Svarbūs prisiminimai“, ,,Vytautas Didysis“ ir mano skiautinys ,,Lietuvos kelias“. Visi rankdarbiai atlikti klausantis širdies balso, todėl ir parodoje kiekvienas į šiuos darbus atkreipia dėmesį. Mano supratimu, Zitos skiautinys ,,Svarbūs prisiminimai“ turėtų būti muziejinė vertybė.
Kokių svečių sulaukėte šioje parodoje, ko jie palinkėjo?
Į parodos atidarymą atvyko LEU Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga, prodekanė doc. dr. Romualda Lazauskaitė, Technologijų ir technologinio ugdymo katedros vedėja dr. Inga Kepalienė ir Tarybos narys prof. dr. Antanas Kiveris. Mes visada labai džiaugiamės MČTAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės dalyvavimu mūsų parodose. Mus įkvepia jos išskirtinis dėmesys kiekvienam darbui ir šiltas, nuoširdus žodis kiekvienam kūrėjui. Parodoje apsilankė dauguma MČTAU dekanų, rektorato narių, kitų fakultetų klausytojų, MČTAU vaidybos studijos režisierius Kęstutis Česnaitis. Mus sujaudino dekano V. Sruogos nuoširdus nusistebėjimas, kad brandaus amžiaus senjorai gali būti tokie kūrybingi, surengti įdomių darbų parodas. Tokiose parodose ir studentai gali pasisemti idėjų, pasimokyti ištvermės bei kantrybės. Visi apsidžiaugėme prof. A. Kiverio atlikta daina, o aš su Irute Laniauskiene, be jokių repeticijų ir kostiumų, džiugiai suvaidinome spektaklio-mito ,,Miestas“ pirmąjį veiksmą.
Esame dėkingi LEU Technologijų ir technologinio ugdymo katedros vedėjai ir visam personalui už patarimus ir pagalbą ruošiant ekspoziciją.
Parodoje ne tik rankdarbiai, bet ir nemažai tapybos darbų. Kai kurių darbai eksponuojami jau ne pirmą kartą. Ar atsirado ir naujų dailininkų?
Daug paveikslų pristatė tapybos fakultatyvinės grupės klausytojai. Nors tapybos mokomės tik metai, tačiau jų darbai žavi savo koloritu, temos išbaigtumu, spalvų gama, drąsiais potėpiais, profesionalumu. Vienus iš įdomiausių paveikslų nutapė abu fakulteto vyrai – Kazimieras Tamošiūnas ir Rimantas Keblas. Honorata Vilks pamilusi tapyti jūrą, ir jai tai pavyksta. Ona Irena Januševičienė jau ne pirmokė tapyboje. Jos paveikslai tikroviški, šilti, miela grožėtis jos nutapytais gamtos vaizdais. Aldona Juknevičienė taipogi pamėgo tapybą ir parodai pateikė įdomių paveikslų. Ji įsisavinusi visas fakultete mokytas technologijas (o jų net 27-ios!), ir parodą papuošė mandalomis ir ant šilko tapytais šaliais.
Jūsų fakulteto pasididžiavimas – tautinės juostos. Ar visos klausytojos jau išmoko jas pinti – juk turite šio meno mokytojų ir tarp savo klausytojų?
Man tautinės juostos – tai lyg šventas raštas, tai pats seniausias paveldas, naudotinas nuo pat gimimo iki išėjimo, tai labai sakralu. Aš nuolat motyvuoju moteris mokytis to neblėstančio meno, juo labiau, kad fakultete turime talentingas juostų pynėjas – Matildą Teresę Jucienę, Henriką Ivancienę, Nijolę Pivorienę ir kitas. Jos ne tik džiugina savo originaliais darbais, bet ir kitas pamoko šio subtilaus meno. Tikiuosi, kad šiais, jubiliejiniais metais, kiekviena fakulteto klausytoja išmoks pinti tautines juostas. Juk tai mūsų tautinis paveldas, mūsų pasididžiavimas!
Parodoje – įdomios medinės peteliškės – „varlytės“. Kas jų autorius?
Oi, medinės peteliškės, tai fantastika, tai tokia inovacija tautodailėje, kad kažin ar nereiktų paskelbti kaip atradimą, tik nežinau, kas jį turėtų gauti: ar Honorata Vilks už idėją, ar Aleksandras Vilks už darbą. Juokas juokais, bet šie gaminiai susilaukė didelio susidomėjimo, juk „varlytės“ tokios gražios, papuoštos net mineralais.
Visi 2018 metai skirti 100-mečio garbei, tai, turbūt, turite ir dar neįgyvendintų sumanymų, nebaigtų darbų. Kokie jie?
Lietuvos šimtmečio paminėjimu rūpinasi visas MČTAU. Mūsų fakultetas irgi prisidės prie bendrų projektų, dalyvausime edukaciniuose mokymuose, improvizuotose parodose, pagaminsime įvairių suvenyrų. Mūsų fakulteto kūrėjai visada vienas kitą nustebina savo sumanymais, darbais. Aš net nelendu į kiekvieno širdį, nesistengiu išgauti kūrybinių paslapčių, bet visada džiaugiuosi, kai stalas nuklojamas gražiausiais darbais. Mano pačios mintyse – daug darbų ir sumanymų, daug sukaupta medžiagų jiems atlikti. Kolegės juokauja, kad mums reikia tik cecho, kad galėtume visa tai įgyvendinti. Gal kada nors mūsų viltys ir svajonės taps realybe.
Ko išmokote pastaruoju metu ir ko dar ketinate mokytis?
Praėjusio rudens semestras mums buvo labai sėkmingas. Surengėme įsimintiną kelionę į Visaginą, pasidalijome patirtimi su Visagino TAU kūrėjomis. Šio sezono naujovė – tapyba, į kurią pasinėrėme labai noriai. Pernai šio meno mokėsi tik dešimt klausytojų, o šiemet jau dvidešimt. Parodoje pristatėme daug įdomių tapybos darbų. Atrodo neįtikėtina, kad brandaus amžiaus žmogus, niekada nelaikęs teptuko rankose, geba sukurti meno kūrinį. Čia ir pasireiškia žmogaus neribotos galimybės, ir man jos suprantamos, aš visada stengiuosi paneigti nuostatas, kad per vėlu tuo užsiimti. Jau drąsiais potėpiais tapo Ona Irena Januševičienė, Rimantas Keblas, Kazimieras Tamošiūnas, Honorata Vils, Aldona Juknevičienė ir kiti.
Paskutinės mūsų pamokos – kilimo (gobeleno) gaminimas. Turim jautrią mokytoją, lektorę Liną Ringelienę. Genutė Turčinskienė, Nijolė Pivorienė ir kitos moterys jau pasigamino po kilimėlį. Tai sudėtingas darbas, kuriam reikia įgūdžių, laiko ir ištvermės.
Dažnai pulkelį tautiniais drabužiais pasidabinusių Tautodailės fakulteto moterų matome viešose miesto erdvėse. Kokias edukacines pamokas vykdote?
Su fakulteto klausytojomis dar praėjusią vasarą kalbėdavomės, kaip pagerbti, pažymėti Lietuvos šimtmetį. Man ir dingtelėjo išganinga mintis pasisiūdinti tautinius kostiumus – tai ir pačios būsime pasipuošusios, ir Tėvynę pagerbsime. Dabar dešimties moterų pulkelis dalyvaujame įvairiuose mūsų universiteto ir miesto renginiuose. Labai gera vilniečiams miesto erdvėse vesti edukacines pamokas. Miesto skveruose demonstravome savo darbus ir mokėme susidomėjusius žmones, kaip tuos darbus atlikti. Kai pavasaris prašvis, tikriausia ir šiemet dalyvausime tokiose akcijose.
Stengiamės perduoti žinią apie savo darbus pasauliui. Mūsų fakulteto moterys, pasidabinusios tautiniais kostiumais, sutiko Lietuvoje viešėjusius Sicilijos TAU senjorus, pristatė jiems mūsų tautinį paveldą. Įvairių savo darbų perdavėme Islandijos senjorams, kuriems 100 ačiū nuvežė mūsų universiteto senjorai. Manau, kad mes labiausiai save pagarsinome, turėdami galimybę savo kūriniais iliustruoti prof. Jono Ambrukaičio poezijos leidinį „Dar pabūkim“. Kiek žinau, nemažai knygelių pasieks net Amerikos skaitytojus.
Dėkoju už pokalbį, linkiu naujų sumanymų ir kūrybinės ugnelės.
Kalbėjosi Jadvyga Miniotaitė
Nuotraukos Medardo Čoboto TAU facebook, LEU Technologijų pedagogika facebook
