Rugsėjo pirmoji – ne tik tradicinė mokslo ir žinių tūkstančiams pirmokų ar studentų šventė. Visą Lietuvą vis tankiau apraizgantis Trečiojo amžiaus universitetų tinklas kiekvieną rudenį priima didžiulę armiją aksominio amžiaus ribą peržengusių senjorų, ištroškusių ne tik įvairiausių žinių, bet ir pasiilgusių bendravimo, prasmingo laisvalaikio, galimybės tobulėti, plėsti akiratį, ugdyti savo pomėgius, vykdyti savanorišką veiklą.
Vasaros pabaigoje MČTAU prasidėjusi Kultūros fakulteto neformaliojo suaugusiųjų švietimo programa „Čia mūsų žemė Lietuva: mus vienija kalba, daina ir papročiai“, skirta Etnografiniams metams, kurią kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija, įgauna vis didesnį pagreitį. Šios programos autorė – Kultūros fakulteto dekanė Aldona Mikulionienė ir projekto koordinatorė – Regina Dovidavičiūtė su būriu kultūros institucijose dirbančių specialistų siekia skatinti senjorus gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, suburti jaukią, įvairių, su skirtingais poreikiais, žmonių bendruomenę, plėsti socialinius kontaktus, dalintis žiniomis, sukaupta patirtimi, mokytis tolerancijos. Įdomūs mokymo metodai (paskaitos, ekskursijos, diskusijos, savišvieta bei užsiėmimai grupėse, viktorinos–vakaronės, savanoriška veikla) skatins ne tik geriau pažinti savo šalį, bet ir išmokys gerbti kitokią nuomonę, pasidžiaugti kitų pasiekimais.
Man patiko įžanginė MČTAU rektorės dr. Zitos Žebrauskienės paskaita, kurioje ji akcentavo, kaip svarbu nugalėti senatvę, ugdyti teigiamas emocijas, bendrauti, bendradarbiauti, imtis veiklos. Rektorė akcentavo, kad ši švietimo programa padės dar labiau pamilti bei puoselėti gimtąją lietuvių kalbą. Geografija sužadins kelionių ilgesį ir nuslopins tarpusavio susvetimėjimą, o matematikos pamoka primins pagrindinį skaičių – vienetą, nes svarbiausi dalykai – mama, gyvenimas ir tėvynė yra tik vieni.
Į užsiėmimus renkamės kiekvieną ketvirtadienį ne tik auditorijose, bet ir muziejuose. Rugpjūčio mėnesį jau įvyko pažintinė kelionė į Rumšiškių Tėviškės muziejų, o rugsėjo vidury keliausime į Dzūkijos nacionalinį parką. Tokios kelionės padeda geriau įtvirtinti teorines žinias, kuriomis dalijasi įvairių sričių akademinės visuomenės atstovai.
Nagrinėjamų temų gausa tikrai patenkina kiekvieno programos dalyvio poreikius. Sudarytos galimybės plačiau sužinoti apie visų Lietuvos etnografinių regionų tradicijas, papročius, apeigas, amatus, simbolių panaudojimą liaudies mene, suvokti sodybų, kaimo architektūros, liaudies dainų, autentiškų audinių, drabužių, maisto gaminimo panašumus bei skirtumus, realiai įsitikinti, kad ne tik lietuvių tautosaka, gimtoji kalba, žymių šalies kultūrai nusipelniusių žmonių atminties išsaugojimas yra tautos identiteto pagrindas.
Ši programa, mano nuomone, nepaprastai svarbi, nes padeda realiai suvokti, kokie šiandien vykstantys pokyčiai turi įtakos kiekvieno žmogaus identitetui susiformuoti. Globalaus pasaulio informacijos srautai, atviros sienos ir galimybė laisvai keisti gyvenimo vietą, įsitikinimus, požiūrį į tolerancijos ribas, aukštyn kojomis apvertė per amžius protėvių ne vienos kartos išugdytą mentalitetą. Šiandien Lietuvos etnografiniai regionai, pilni moderniausių informacinių technologijų, jau nebeturi griežtai apibrėžtų tradicinių ribų, be to, visiškai kitaip dėl išaugusios migracijos traktuojamas etniškumas, nes šiuolaikinės, ne tik virtualiai keliaujančios kartos, vis dažniau ignoruoja savo tapatybę, savitumo bruožus, jiems patrauklus pasaulio piliečio statusas.
Toks pažintinis projektas svarbus ne tik kaip individualus darbas ar savišvieta. Tai puiki paskata stiprinti giminystės saitus, įvairių kartų tarpusavio supratimą. Tautosakos, liaudies dainų, muzikos, tarmių ir kitas senovės paveldo žavesys atskleidžiamas pačiomis įvairiausiomis, patraukliomis formomis. Tai Kultūros fakulteto dekanės Aldonos Mikulionienės ir jos suburtų pagalbininkų nuopelnas. Tokios asmenybės savo idėjomis suburia jaukią įvairaus amžiaus bendruomenę, sužadina ne tik žinių, bendradarbiavimo troškimą, bet padeda atskleisti vyresnės kartos nepanaudotą potencialą ir aktyvaus gyvenimo geismo troškimą.
Arvida Gedvilaitė, Kultūros fakulteto Knygų klubo vadovė