Kovo mėnuo pažėrė daug gražių švenčių, įsimintinų datų. Prasmingiausia, iškiliausia data – Kovo 11-oji, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Jau 34 kartą su giliu jauduliu švenčiame dieną, kada visi drauge patvirtinome ir visam pasauliui paskelbėme, jog žengsime protėvių ir tėvų nueitu laisvos Lietuvos keliu. Švenčiame galimybę patiems tvarkyti savo gyvenimą, kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis kurti savo ir vaikų ateitį.
Spalvingomis mugėmis nušurmuliavo Kazimierinės, paskelbusios pavasario pradžią. Prabėgo Tarptautinė Moters diena. Vieni švenčia, kiti ignoruoja ar menkina. Bet tulpių žiedų, šypsenų ir linkėjimų niekada nebus per daug...
Visų kovo švenčių proga dainuojantį pavasarį MČTAU bendruomenei kovo 8 dieną padovanojo viena ryškiausių Lietuvos kamerinės, šiuolaikinės, sakralinės muzikos atlikėjų, tarptautinių konkursų laureatė, pedagogė Judita Leitaitė, solistei akomponavęs pianistas, pedagogas, kompozitorius Jurijus Suchanovas ir solistės mokinys Gintautas Paukštis.
Sausakimša auditorija šiltais aplodismentais ir gėlių puokšte pasitiko amžinai jauną, žavią, visiems puikiai pažįstamą solistę Juditą Leitaitę, atnešusią mums pavasario nuotaiką, gaivų pirmųjų žibuoklių dvelksmą, beržo sulos skonį, grįžtančių paukščių klegesį. Vietoj pasisveikinimo – džiugesio kupina daina „Rožinis gyvenimas“ iš Edith Piaf repertuaro. „Gyvenimas man rožinis atrodo... Ir svaigsta man galva nuo vieno gero žodžio... Aš gyvenu!“ Solistė, pasidabinusi nuostabia rožine suknele, šiuo kūriniu akimirksniu sukūrė rožinę nuotaiką ir ją palaikė per visą koncertą.
Žinomos, jaudinančios dainos šildė širdis, kvietė džiaugtis ir dainuoti kartu. Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui skirta Tomo Leiburo daina „Prie pasakų miesto“ (P. Širvio žodžiai), kompozitoriaus Algimanto Raudonikio atminimui skirta svajinga ir graži daina „Argi mes kalti“ (A. Baltakio žodžiai). Nuskambėjo ispanų kompozitoriaus Sebastiano Yradiero daina „Balandėlė“ („La Paloma“). Šiai dainai daugiau nei pusantro šimto metų, bet ji vis dar viena populiariausių melodijų pasaulyje. „Štai pirmos žibuoklės / Nusipirkit praeiviai / Melsvos miško žibuoklės / Ach, kaip kvepia jos gailiai“ – ši daina iš kino filmo „Kelias“ skirta MČTAU rektorei dr. Zitai Žebrauskienei, pakvietusiai solistę susitikti su senjorais. Visų sielas kartu sujungė „Meilės valsas“. Džiugino ir habanera iš Ž. Bize operos „Karmen“, ir lietuvių liaudies dainos „Pamylėjau vakar“, „Bernužėli, nesvoliok“. Leonardo Coheno sukurta daina „Hallelujah“ (Aleliuja) apie meilę ir gyvenimą skatina dainuoti kartu – solistei pritarė visa auditorija. Šis nuostabus kūrinys, perdainuojamas daugelio žinomų pasaulio atlikėjų, puikiai skamba ir vestuvėse, ir laidotuvėse, ir animaciniame filme apie žmogėdrą Šreką.
Įprasta dainininkus matyti koncertų salėse, apšviestose scenose. Tačiau solistę Juditą sutiksi dainuojančią ir labdaros renginyje, ir mokykloje, ir kalėjime, ji savo daina guodžia onkologinius ligonius ir praskaidrina senelių namų globotinių kasdienybę. Gali sutikti dainininkę ir pačiame atokiausiame bažnytkaimyje, kur ji gieda bažnyčioje dalijant komuniją ar po mišių. Lydima dukters, smuikininkės P. Daukšytės-Šereckienės ir vyro trimitininko Vytauto, solistė yra aplankiusi kelis šimtus bažnyčių ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje. Ji su visais dalijasi ne tik daina, bet ir atiduoda po dalelę širdies.
Solistė puikiai jaučiasi ir tarp senjorų, dainuodama nepritaikytose auditorijose, bibliotekose. Yra koncertavusi Rietavo, Zarasų TAU klausytojams. Juokavo, kad rudenį jau ir pati galėtų tapti TAU studente, bet jos pasas turbūt meluoja... Arba galėtų mokyti mūsų senjorus dainuoti. Juk mokytis niekada nevėlu. Tarp solistės mokinių – ir šešiametis, ir aštuoniasdešimtmetis. Vienas jų, garbaus amžiaus pas solistę jau pusmetį besimokantis Gintautas Paukštis žada ir toliau tęsti mokslus. Ir atmintimi nesiskundžia. Tą įrodė itališkai atlikdamas ariją iš A. Mocarto operos „Figaro vedybos“, ir lietuviškai sudainuodamas pasaulyje populiarią dainą „Mano kelias“ („My Way“) bei pritardamas solistės atliekamoms dainoms.
Atsisveikinant su Judita Leitaite ne vienam ašarą išspaudė nemarioji Justino Marcinkevičiaus žodžiais sukurta daina „Lietuva“: „Tai gražiai skambėjo žodžiai: / Laukas, pieva, kelias, upė / Tai gražiai iš jų išaugo / Vienas žodis – LIETUVA!“. Muziką šioms Poeto eilėms sukūrė kompozitorė, muzikos pedagogė Galina Savinienė, parašiusi ne vieną dainą pagal J. Marcinkevičiaus ir kitų žinomų poetų žodžius.
Kovo 11-ji yra ir visuomet bus mus vienijanti ir telkianti šventė. Kad ir kokie skirtingi būtume, kad ir kokiuose kraštuose gyventume – vardan mūsų bendros ateities, vardan mūsų tautos ir valstybės, vardan tos LIETUVOS.
Po Juditos Leitaitės ir jos mokinių koncerto – „Ilgiausių metų“ ir nuoširdūs rektorės Z. Žebrauskienės padėkos žodžiai prorektorei Aldonai Rėksnienei, kuriai suteiktas Garbės prorektorės vardas ir įteiktos šį vardą patvirtinančios regalijos. Prorektorė Aldona savo gyvenimą su MČTAU susiejo prieš 12 metų, buvo aktyvi rektorato narė, rūpinosi mokymo kokybe, universiteto veiklos plėtra, tarptautiniais ryšiais. Ponia Aldona – daugelio projektų, renginių iniciatorė ir organizatorė, išradinga MČTAU renginių vedėja, vokalinio ansamblio „Ave Musica“ dalyvė. Renginio dalyviai aplodismentais padėkojo prorektorei Aldonai už jos aktyvią, nuoširdžią ilgametę veiklą ir tikisi išliksiant ją aktyvia MČTAU bendruomenės nare.
Jadvyga Miniotaitė
Rasos Pakalkienės nuotraukos