Aktorių dažniausiai mes pažįstame tik iš tolo, nes kai jis scenoje, mes - žiūrovų salėje, kai jis - televizoriaus ekrane, mes - namie… O štai ketvirtadienį MČTAU klausytojai turėjo galimybę ne tik pasiklausyti, bet ir paklausti bei padiskutuoti su vienu žymiausių mūsų kartos aktorių Vytautu Rumšu vyresniuoju.
Garsų žmogų pristatydamas Literatūros fakulteto dekanas Jonas Kirtiklis nedaugžodžiavo: priminė žemaitišką aktoriaus kilmę ir penkis dešimtmečius trunkančią aktoriaus karjerą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. O aktorius, pasidžiaugęs gausia bendralaikių ir bendraamžių (visi čia „biškį pabuvį“) auditorija, ėmėsi aktualių gyvenimo temų. „Skubame, pamiršdami dvasinius dalykus ir save. Mūsų gyvenimuose daugėja to, ko mums visai nereikia. Meldžiamės pinigams, pamiršdami, kad turtas yra kiti dalykai - tie, kurie daugina aplink gėrio“,- sakė aktorius.
Aktoriaus pasikalbėjime su auditorija nuo bendražmogiškų temų sukta prie teatro, šiuolaikinės dramaturgijos. Dalintasi išgyvenimais dėl abejonių keliančių dalykų, vykstančių scenoje, keiksmų gausos ir neigiamos energijos pliūpsnių į žiūrovą.
Aktoriui prisiminus Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“, pokalbis pasisuko apie paminklą mylimam poetui, buvusias diskusijas, apie sklandantį aplink pavydą ir baimę.
Klausytojai sulaukė ir aktoriaus skaitomo jaudinančio monologo iš dramos „Mindaugas“.
Pokalbio temos mainėsi: vėl grįžta prie bendražmogiškų dalykų. Prasitaręs apie buvimo su savimi poreikį, aktorius atviravo ir apie savo pasiryžimą „10 dienų tylos iššūkiui“. Vytautas Rumšas pasidalino ir savitais receptais: atsisakyti televizoriaus, turėti tikslą į ateitį (dėl to kolekcionieriai, dirigentai ir selekcininkai ilgai gyvena), neprisiminti to, iš ko nepasimokome.
Klausytojai turėjo daug klausimų. Paklaustas apie šaknis, su džiaugsmu aktorius prisiminė puikius savo mokytojus Plungėje, ne tik supažindinusius su teatro menu, bet ir „atvėrusius langelius“ į kitus šviesos, kūrybos bei meno pasaulius.
Paklaustas, ką rekomenduotų pažiūrėti, skaidrinančių patirčių pažadėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatre norvegų dramaturgo Jo Stromgren spektaklyje „Durys“. Priminė spektaklius „Romeo ir Džiuljetą“, „Tartiufą“.
Linkėdamas neprisirišti prie vienadienių dalykų, aktorius perskaitė jautrų bene prieš šešis dešimtmečius parašytą Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Bandymas susikaupti“: „Mes tampam jaukesni./ Mes tampam šiltesni. / Ir su kitais mieliau savim dalijamės.“
Valanda reliatyvi laiko atkarpa bendravimui – už jos liko daugybė dalykų, kurių norėta iš aktoriaus išgirsti. Bet prasminga visapusiškai: aktorius Vytautas Rumšas sakė tokioje auditorijoje gaunąs daug įkvepiančios energijos, nes scenoje aktorius tik atiduoda.
Lilija Smalakienė
Autorės nuotraukos