Šiandien, rugsėjo 23 d., iš Lietuvos išvyko grupė italų senjorų savanorių, viešėjusių čia pagal Grundtvig programos senjorų savanorystės projektą „Nė dienos be veiklos“. Šio projekto dalyviai – Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas ir Ferraros Socialinės veiklos savanorių tarnybos centras – apsikeitė senjorų grupėmis, kurios savanorišku darbu prisidėjo prie natūralios gamtos ir sukurtos infrastruktūros objektų Lietuvoje ir Italijoje puoselėjimo.

Šešios italų savanorės, buvusios pedagogės, per tris viešnagės savaites darbavosi Vilniaus universiteto Botanikos sodo rudeninių gėlių laukuose, susipažino su augalų įvairove, jų priežiūra bei infrastruktūros pritaikymu senjorams ir neįgaliesiems. Viešnios lankėsi Žemaitijos nacionaliniame parke, tvarkė Platelių ežero pakrantes, Platelių dvaro parką, dirbo vaistažolių laukuose, susipažino su Žemaitijos etnografinio regiono gamtiniu, istoriniu, etnokultūriniu, kulinariniu paveldu. Trakų istoriniame nacionaliniame parke italės tvarkė Galvės ežero pakrantes, susipažino su gamtos akcentų ir biologinės įvairovės panaudojimu pažintiniam turizmui. Italės savanorės viešnagės metu susipažino su Lietuvos kultūros ir architektūros paminklais, susitiko su MČTAU klausytojais, svečiavosi lietuvių savanorių šeimose, pasimėgavo sauna, skanavo žemaitiško kastinio, spirgynės ir kitų nacionalinių patiekalų, mokėsi lietuviškų dainų.

MČTAU senjorai kelionei į Italiją atsakingai ruošėsi visą pusmetį: jie mokėsi italų kalbos, tobulino kompiuterinio raštingumo žinias, susipažino su Italijos kultūra, papročiais, pasirengė pristatyti italams savo šalį, savo universitetą, ruošė suvenyrus, simbolinę aprangą. Viešėdami Ferraroje birželio mėnesį šeši MČTAU savanoriai įrenginėjo gėlynus Bauros šeimos namuose, kur gyvena lengvą proto negalią turintys žmonės, įgijo socialinio bendravimo su neįgaliaisiais įgūdžių, tvarkė aplinką Lipu parke, susipažino su augmenija, kirto krūmokšnius ir parengė dugną būsimiems vandens telkiniams Nuova Terraviva parke. Mūsų savanoriams – vyriausias iš jų jau atšventė aštuoniasdešimtmetį – kasdien teko po 4 valandas dirbti nelengvą fizinį darbą, bet nuovargio dulkes nuplaudavo nauji įspūdžiai ir bendravimo, pažinimo džiaugsmas. Vakarodami terasoje savanoriai užrašinėjo savo įspūdžius dienoraštyje: “ Savanoriaudami suvokėme, kad esame vieningos Europos dalis, kad šio projekto ir gautos finansinės paramos dėka mes, senjorai, džiaugiamės pilnaverčiu ir turiningu gyvenimu, turime puikią progą bendrauti, pažinti, draugauti“.

Vykdydami savanorystės misiją Lietuvos senjorai susipažino su Italijos kultūra, užmezgė naujas pažintis su Ferraros merija, pristatė MČTAU veiklą Ferraros Trečiojo amžiaus universitetui, kuris dabar vadinasi Mokymosi visą gyvenimą asociacija, svečiavosi italų šeimose, mokėsi gaminti itališkus patiekalus, taipogi reprezentavo savo šalį. Projekto dalyvė, MČTAU senjorė Irena Beinortienė neslėpė jaudulio: “Jaučiausi taip, lyg būčiau ambasadorė, kuriai tenka pristatyti Lietuvą, valstybę, kurios turtinga istorija, didinga praeitis, o svarbiausia – atstovauti savo tautai, atskleisti pačius gražiausius jos bruožus: darbštumą, nuoširdumą, meilę savo žemei, žmonėms, senajai kalbai ir kultūrai, gamtai ir nuo seno jai būdingą didelę kantrybę ir pakantumą”.

Rugsėjo 17 d. Lietuvos edukologijos aktų salėje susirinkę MČTAU senjorai išklausė savanorių ataskaitas apie projekto vykdymą, dalijosi savanoriško darbo patirtimi, viešnagės abiejose šalyse įspūdžiais. Projektą „Nė dienos be veiklos“ pristačiusi MČTAU rektorė dr. Zita Žebrauskienė įsitikinusi senjorų savanorystės nauda: “Tokie tarptautiniai projektai leidžia vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti aktyviems, mokytis ir kaupti žinias visą gyvenimą, įgyti naujų kultūrinio ir socialinio bendravimo įgūdžių, susirasti naujų draugų, mokytis naujų kalbų, labiau pasitikėti savimi, jaustis reikalingiems, žinomiems ne tik savo krašte, bet ir Europoje.“ Rektorė nuoširdžiai padėkojo šio projekto rengėjoms – Reginai Dovidavičiūtei, Irenai Šemberienei, Teodorai Dilkienei, dalyviams – Irenai Beinortienei, Irenai Šemberienei, Reginai Dovidavičūtei, Gražinai Banevičienei, Povilui Sidaravičiui, Petrui Gudynui ir visiems, padėjusiems įgyvendinti šią gražią iniciatyvą.

Švietimo mainų paramos fondo Grundtvig programos projektų koordinatorė Edita Trečiokienė, daug padėjusi savanoriams savo patarimais, gerai įvertino MČTAU parengtą projektą. Pasak jos, finansuojami tik geriausi projektai – buvo pateikta 19 paraiškų, dotacija suteikta tik keturiems projektams, tarp kurių ir MČTAU projektas. E. Trečiokienė, kalbėdama apie savanorystės projektų įtaką senjorų gyvenimo kokybei, pabrėžė: “Tokie projektai padeda senjorams įsitraukti į ne pelno siekiančių organizacijų veiklą, atskleisti savo gebėjimus, pasijausti vertingais piliečiais, turinčiais kompetencijos ir patirties”.

Italų savanorė Maria Bordini atsisveikindama dėkojo MČTAU senjorams už šiltą priėmimą: ”Mums čia patiko viskas – ir architektūros paminklai, ir turtingi muziejai, ir žmonės, ir nuostabi jūsų krašto gamta, ir puikiai prižiūrimi parkai, ir skanus maistas. Išsipildė mūsų svajonė pagrybauti. Italai mažai žino apie jūsų nuostabią šalį. Sugrįžę visiems pasakosime apie Lietuvą ir raginsime čia apsilankyti”.

Senjorai po renginio dar ilgai nesiskirstė: kartu su „Varsos“ choristėmis dainavo itališkas ir lietuviškas dainas, nuoširdžiai plojo Telšių TAU senjorams, suvaidinusiems šmaikštų spektaklį „Vyras pagal skelbimą“, keitėsi suvenyrais, kontaktais. Projekto metu užsimezgusi draugystė praturtino abiejų šalių senjorų gyvenimą.

Jadvyga Miniotaitė