Balandžio 28 dieną, kartu su žydinčio pavasario šėlsmu atėjo 75-asis Jono Kirtiklio, matematiko, matematikos dėstytojo, MČTAU Literatūros fakulteto dekano gimtadienis. Sveikiname gerbiamą dekaną gražaus jubiliejaus proga!
Gerbiamas dekane,
tapęs MČTAU bendruomenės nariu, Jūs atvertėte naujų patirčių kupiną ir savo Gyvenimo, ir universiteto istorijos lapą. Į Literatūros fakultetą atsinešėte ne tik naujų idėjų, bet ir kūrybinę ugnelę, savo kūriniuose, paskaitose supynėte matematinę logiką ir jausmą, radote kelią į fakulteto lankytojų širdis, apgaubėte juos dėmesiu ir šiluma. Jūsų nuoširdumo ir originalaus humoro dėka bendruomenėje vyrauja puiki atmosfera ir graži bendrystė.
Dėkojame Jums už nuoširdų dalijimąsi savo žiniomis, patirtimi, savo kūrybos vaisiais ir jausmais, už gebėjimą įkvėpti, paskatinti, padrąsinti, dėkojame už šiltą bendravimą, žmogiško gerumo blyksnius.
Dėkojame Jums už MČTAU vardo garsinimą įvairiuose literatūriniuose renginiuose, už kasmet išleidžiamą fakulteto klausytojų kūrybos rinktinę, už įdomias išvykas, nepamirštamus susitikimus su rašytojais, kritikais, meno žmonėmis ir už kitus renginius, kurie praturtina ne tik fakulteto, bet ir viso universiteto gyvenimą.
Linkime Jums ąžuolo tvirtybės, o širdyje – amžino pavasario, linkime jėgų ir energijos įgyvendinti visus kūrybinius sumanymus, prakalbinti ir sąžinę, ir širdį, išreikšti visus jausmus ir širdies virpesius. Ilgo ir laimingo gyvenimo kelio!
MČTAU bendruomenė
- Gerbiamas dekane, esate matematikas, matematikos dėstytojas, bet atėjęs į MČTAU, pasirinkote Literatūros fakultetą. Kokia patirtis ar kokios neįgyvendintos saviraiškos svajonės paskatino rinktis fakultetą, kuriame reikia ką nors pačiam rašyti, kurti, recenzuoti kolegų kūrybą?
- Išklausęs gidų paruošimo programą, trukusią net 252 valandas, 2014 metais gavau Gidų kursų baigimo pažymėjimą. Todėl ir užsirašiau į Turizmo fakultetą. Anketoje dar buvo prašoma nurodyti atsarginį fakultetą. Daug nedvejodamas, beveik nesąmoningai pabraukiau brūkšnį po „literatūra“. Pagalvojau – palankysiu ir šio fakulteto užsiėmimus, kai turėsiu laiko. Jokių saviraiškos intencijų nebuvo. Tačiau turistų – perteklius, o literatų – mažai. Įvyko man netikėta administracinė transformacija – kartą atsibudau Literatūros fakulteto lankytoju. Gyvenime daug esu nukentėjęs nuo vadinamosios saviraiškos. Tiesos kai kas nemėgsta. Todėl saviraiška tūnojo giliame stalčiuje, kartais netyčia prasiverždama aforizmais. Mano požiūris į recenzavimą nesutampa su Džono Osborno: klausti rašytojo, ką jis galvoja apie savo kritikus – tas pat, kaip klausti apšvietimo stulpo, ką jis galvoja apie šunis. Sutikau daugybę rašančių, kurie taip galvoja. Tiesa dažnai būna ciniška... Nors aš pastabas priimu geranoriškai – jos padeda tobulėti.
- Ar su matematika kaip nors siejasi Jūsų aforizmai, kurių nemažai esate sukūręs? Juk čia irgi reikia tikslumo, taiklumo? Kaip jie gimsta? Gal čia tiktų tokia Alberto Einšteino mintis: „Gryna matematika savotiškai yra loginių idėjų poezija“?
- Aforizmas atsiranda ne pagal formulę, o daugiau iš jausmo, gyvenime pastebėto paradokso. Aforizmas geras, kai skaitytojo nušvitimas kainuoja nemažai pastangų. Pavyzdžiui: „Kova prieš korupciją – grimasa prieš veidrodį“. Sunku ne sukurti aforizmą, o atrasti SAVO stilių, nes kitaip neišvengsi kitų autorių kartojimo.
- G. H. Hardy yra pasakęs: „Matematikų kūriniai turi būti tokie pat gražūs, kaip dailininkų arba poetų kūriniai, mintys turi harmoningai jungtis tarpusavyje, kaip jungiasi spalvos arba žodžiai...“ Parašėte straipsnių ciklą apie Sibiro klasiokus, apie tremtį, apie aforizmus ir sentencijas, apie dienoraščio rašymą. Gal jau subrendo ir autorinė knyga?
- Matematika sąžiningai besimokančius apdovanoja išmankštintu abstrakčiu mąstymu, sugebėjimu pastebėti, o kas gi už kampo? Esmė dažnai būna „suvyniota į vatą“. Dažnai tau pateikti arba tavo perskaityti teiginiai priimami be cenzūros, ir skubi jais vadovautis. Norint suprasti Cui prodest?, reikia stimulo ir, žinoma, kruopščių pastangų, kovos su nežinia iš kur atklydusiais įsitikinimais, kuriuos jau laikai savais. Apie autorinę knygą dar negalvoju. Anksti. Tas, kas parašyta, prašosi korekcijos, nes požiūris į daugelį dalykų jau pasikeitė. Iš stalčiaus ištraukti? Reikia dar palaukti.
- Atėjęs į Literatūros fakultetą tapote ir lektoriumi, skaitote paskaitas apie laimingą senatvę, dienoraščio rašymą ir kt. Kaip gimsta Jūsų paskaitų temos? Ką norite pasakyti savo klausytojams, kuo norite pasidalinti?
- Lektoriumi tapau „iš vargo“. Ketverius metus pabuvęs eiliniu klausytoju gerai perpratau fakulteto kontingentą. Dažnas pasakydavo dekanams: „Jūs turite mus linksminti“. Arba: „Tu man nenurodinėk, ką daryti! Aš, kai norėsiu, pats pasisiūlysiu. Paskaitų konspektavimo man nesiūlyk!“ Į klausimą, ko jie norėtų – tyla. Dekanavimas – kova su šia tyla. Nurodymai, kartais surašyti net disertacijose, kaip dirbti su artėjančiais į 80-metį, arba su jau peržengusių šią ribą kontingentu – lėkšti, trafaretiški, nekonstruktyvūs, bet užtat labai kategoriški... Paskaitas ruošiu, kadangi manyje pasireiškia matematikas – paskaitą paruošdamas mažiau vargsi, negu ieškodamas lektoriaus. Ir čia patenki į spąstus. Auditorija vis nori naujo. O tu – naujas tik sykį.
- 2019 metais, išrinktas fakulteto klausytojų, pradėjote vadovauti turtingą istoriją turinčiam Literatūros fakultetui, veikiančiam nuo 2002 metų. Čia savo pėdsakus paliko ankstesni fakulteto dekanai – Irena Semenovienė, Aldona Jagminienė, Kazimieras Miškinis, dr. Romualdas Šimkūnas. Kokias fakulteto tradicijas pavyko išsaugoti? Ką per ketverius vadovavimo fakultetui metus pavyko sukurti naujo?
- Į savo išrinkimo procedūrą žiūriu, suprasdamas, kad lankytojai neturėjo pasirinkimo. Ir aš pats į klausimą – kas, jeigu ne tu, tinkamo atsakymo neradau. Mano pasiūlymai buvo atmesti. Teko „nesilaužyti“. Būdamas dekanu stengiausi nesunaikinti jokių iki manęs dirbusių dekanų pėdsakų. Juos aprašyti vienu sakiniu, o gal ir keliais – neįmanoma. Tai nereiškia, kad nereikėjo kai ką transformuoti. Pavyzdžiui, paskaitų konspektas. Niekas nenorėjo rašyti. Rašyk pats, arba „ klaupkis“. Įvedžiau reportažo sąvoką. Ir sudariau grafiką. Teko sudominti rašyti rinktinę kasmet. Čia esu dėkingas rektorei už palaikymą ir supratingumą. Rektorei dėkingas ne vien už tai.
- Jums vadovaujant, kasmet išleidžiama po fakulteto kūrinių rinktinę. Kaip pavyksta mobilizuoti kolegas, paskatinti rašyti, kaip pavyksta atrinkti rinktinėms tinkamus kūrinius?
- Kolegas mobilizuoti ir paskatinti rašyti tenka pagal Senekos principą: pats paprasčiausias pavyzdys veikia įtikinamiau už labai gražbylingą pamokslą. Jeigu anksčiau autorius teko raginti, tai dabar autoriai skubina mane. Kūrinius į rinktinę atrenkame patys, kai gauname po tris kūrinius peržiūrai. Atmesti reikia labai atsargiai – tokio amžiaus rašantys žmonės yra be galo jautrūs, greit įsižeidžia. Tenka pasinaudoti NLP (neurolingvistinio programavimo) rekomendacijomis .
- Fakultete daug garbaus amžiaus, nestiprios sveikatos, su technologijomis nedraugaujančių klausytojų. Kaip pavyksta pasiekti kiekvieną, informuoti, prisikviesti?
- Kol fakultete trejus metus nebuvo seniūnės – niekas nesutiko turėti šį titulą – informavimo funkciją atlikdavome pagal neformalizuotą eilę. Dabar tai atlieka seniūnė, kiti ir aš taip pat.
- Kokią matote Literatūros fakulteto ateitį?
- Pagal statistiką fakultetas kasmet pasipildo penkiais nariais. Reikšmę turi darbai, o ne klausytojų skaičius. Anuo laiku dekanai per savo kadencijas išleisdavo po vieną rinktinę. Dabar jau ruošiame trečią. Retas renginys ar paskaita lieka be reportažo MČTAU svetainėje. Buvo organizuoti dr. Liutauro Degėsio kvalifikaciniai kursai. Šios tendencijos išliks, bus vystomos, atsiras naujos. Kokia fakulteto ateitis? Fakultetas formuojamas laisvanoriškais pagrindais. Yra objektyvios tendencijos – pavyzdžiui, į MČTAU stoja mažai vyrų. Kaip pritraukti? Bene dešimt metų klausimas atviras. Yra giluminės priežastys. Taip ir su stojančiais į Literatūros fakultetą. Jeigu tendencija – kasmet po penkis naujus – išliks, gyvuosime. Vyksta natūrali rotacija, o pasiūlymams mes esame atviri. Tik atsiranda daug stebėtojų su kritikos kuprine ant pečių, tačiau be pasiūlymų ir rekomendacijų, kaip nedelsiant fakultetą gausiai papildyti naujais nariais.
- Dėkoju, dekane, už įdomų pašnekesį. Linkiu kūrybinės ugnelės Jums ir visiems rašantiems fakulteto lankytojams.
Kalbino Jadvyga Miniotaitė
Literatūros fakulteto nuotraukos